Romantikos ilgesys

Įdomus tas žmogaus gyvenimas - atrodo kiekviena nauja diena niekuo nesiskiria nuo praėjusios, pabundu ryte toj pačioj lovoj, geriu tą pačią kavą, tas pats miestas, tie patys žmonės... ir jausmai lygtai tie patys. Ir jei pavyksta pažvelgti į tą rutiną "iš aukščiau" - nieko panašaus! Kiek daug naujos patirties! Kiek daug naujų jausmų!
Kažkada įspraudus savo aplinkos suvokimą į minimalizmo rėmus galų gale suprantu - daugiau jokių rėmų!
Ir širdies balsas šnabžda - pasiilgau romantikos...
O gal - tiesiog vasaros?... :)